Savaitę kankinaus niekaip negalėdama pamiršt, jog ryt turiu pristatyt lietuvių samprotavimą.
 Nekenčiu lietuvių kalbos samprotavimų.
Bet ketvirtadieniais, tokiais kaip šiandien, būn ir blogiau.
Taip tikėjaus ateit į koncertą valanda ankščiau, kad galėčiau stebėt, kaip vyrukai, kurių dainos daug su manim išgyveno, jungias kubus ir visą kitą techniką, kurios tarpe neturiu žalio supratimo.
Taip nuoširdžiai tikėjaus, aa.
Lyg savo gimimo šventimo pradžios, pirmos minutės, laukiau labiau, nei galima laukt kol ryte pritrauks kava. Stipri.
Na taip taip, dabar bus ARBATA, vietoj jų, sakytumėt. Visgi, koks skirtumas, nepakeis jokios arbatos jų šįvakar. šiąnakt.

ir taip durnai jaučiuos, vis prisimenu labai kvailą laišką, kurį Dariui kažkada nusiunčiau, ir labai protingą atsakymą, kurio sulaukiau. Džiaugsmą ir porą šoktelėjimų supratus, kad jie atgal brūkšteli.

Mano mielas samprotavime, koks šįvakar tu gražus..