Šįryt taip pilna.
Ryto su pirmu pavasariniu lietum, kai tysai savoj lovoj, klausais, ir šviesa šoka ant tavo tapetų.
Pilna perskaitytų knygų ir visų bet kokių raštų eilučių, į mane nutrupėjusių.

o gal gyvenimo. mm.

kad ir vakar nakties pradžios, kai su kaimynu susitikom parduotuvėj. Jis nusipirko pakelį Malboro (kurį vėliau rūkė, sėdėdamas vidury kambario, pasirėmęs į vis dar šiltą krosnelę. Po kelių minučių privėmė į konteinerį. buvo metęs.), labai nostalgiškai atrodančių prinokusių ispaniškų pomidorų ir sūrelių. O visą tą laiką aš težiūrėjau į vieną lentyną, tai ir nusipirkau dar vieną kremą. Ką galiu pasakyt. šitoj sferoj ir pasireiškia mano vartojiškumas, kai grįžus pažiūri savo visų losjonų ir kūno sviestų atsargas. Po to smagiai grįžom namo susirišę alkūnėmis.


tokio rudens pilna, šio rudens. jų. man visad ilgu, visad jų pilna. tų mėnulio akių.
ir tegul Tėtis suteikia man drąsos kažką keist, tik kad mūsų širdis nepasidarytų storžievė.
kad tik nesurambėtų oda ir nepavirstų į tokią, iš kokios valkatom batus būtų galima siūt.

klausaus jų įrašytų dešimties dalykų, kuriuos išgyvent būtina, ir iš tiesų, gyvenu.

Dalis mano rytinių nuotrupų ateina iš..

ir atleisk, kad šiuo metu labiau tausoju ir branginu save nei tave. 'aš pripratus, kartais man taip būna iš ryto'. ir naktimis. kai dvasios autoportretai iššaudyti arba įrėminti.

p. s. dar ir gražių atvirukų prisipirkau.