kažkas Peru šaukia lietų
šiandien naudojausi karščiu kaip priežastimi išgert daug daug energetinių gėrimų. Dabar naudosiuos šiuo pretekstu parašyt dar vieną įrašą.
po daugybės kartų, kai pažįstamas vis prašė atsiųsti jam nuotraukų, kuriose mano sodas žydi, ėmiau ir supratau: visi kažkam vergai.
jau minėtasis - savo akių vergas. Aš vergauju savo ausims, atiduodama vasališką duoklę didelėmis muzikos dozėmis (pastaruoju metu muzika dažnai mane pravirkdo. Šiaip sau. Nes klausydama suprantu, kad viskas labai gražuu ir verta.). Dar mano asmenybė - pati tikriausia žodžių vergė, besistengianti viską sudėlioti į lentynas ir surūšiuoti tai aprašant. Yra pasauly žmonių, kurie vergauja savo protui, širdžiai, įgeidžiams arba prasmei. Mėtosi po mėnuliu asmenybės, tapę liūdesio genijais.
Tokiomis pasiilgimo akimirkomis norisi tarnaut savam Dostojevskiui ir vasarai. Ir tranzuot į kokį kosminį ūką ar dar kur, kur auga skanūs bananai.
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-06-03-robert-fuller-kuriu-save-keliaudamas/63972
"ir (kvaila) mintis, lyg sena meilužė mane aplanko": kur dabar aš savo kely?
labai labai patiko.
ReplyDeleteaš labai labai pasiilgau tranzuot viena į vietas, kur turbūt niekas nelaukia, naktimis pasišviečiant prožektoriumi skaityt Dostojevskį ir verkiant klausytis koncertų, kai susigūži, kad niekas nematytų tavo nuraudusio veido.
mielai eisiu lažą vasarai. vos tik baigsiu mokyklą.
ačiū už tokį gražų parašymą.
o aš noriu atiduot duoklę kitiems. Žibančioms kitoms akims, kai žmogus žiūri į tave ir šypsos. Atiduosiu bent trečdalį naktų kažkieno atodūsiams, girdimiems atsibudus nakty.
ReplyDeleteaa!