pasekusi labai žavios panelės, vardu Birutė, užrašinės pavyzdžiu, parašysiu, kas per cunamis dedas pas mane palėpėj.
Razauskas yra dainavęs apie šalį. ten vis kažkas būn. auga nuodinga žolė. ir šoka netikri dievai.


o šitoj šaly ant grindų mėtos lūpinė armonikėlė, kuria šiandien pradėjau grot. Čia galima rast daugybę vyriškų dryžuotų marškinių ir beformių XXXX dydžio megztinių. Čia ant stalo auga visai ne palmės, o elastiniai bintai ir daugybė stipraus kvapo tepalų patemptiems raumenims gaivint ir gydyt.
 ir čia visai staiga, lyg nežinia iš kur, pridygo kvepalų buteliukų. dar slepias tušti buteliai ir taurės, labai ilgai paslėptos ir neplautos.
   ant grindų kažkurią naktį piešiau gimtadienio žvakučių vašku, ir nenoriu gramdyt, tik kada naktį prabudus žiūrėt į tas geltonas-rožines-žalias dėmes.

čia daug tašių, nes nė į vieną netelpa rūbai. Ir dar mėtos daugybė novelių, žadamų per vasarą sukrimst.

mano gyvenimas vėl stoja į vietas - valgau kur pasitaiko, miegu visur, skolinuos knygas irgi iš ko pasitaiko, atrašau visiems ir nebijau pasakyt, kad nenoriai tai darau.

žodžiu, skęsiu poezijoj, žolėj, ridensiuos, išgėrus skaitysiu, juoksiuos, gaudysiu debesis, vėją visais savo rūbais, ir viskas bus žalia žalia.

kaip žalias vynas.

ryškiai matos, kad ryt važiuoju ten, kur širdžiai gera {: seratonino daug!