liko tik pora rytų. tik porą kartų atsibusti lovoj, šalia kurios mėtosi krūvos pribraukytų ir skaitomų knygų.
pora naktų nemiegojimo kažkur gale svetimo miesto svajojant apie jūros taškomą molą.

liko tik porą kartų dar įkvėpti, ir aš būsiu ten.

širdis daužosi kaip pamišėlio, bėgančio per lietingas rudens gatves pas savo mylimą. dar pora dienų gyvenimo su šitu nekantrumu.

matyt, jau seniai esu pametusi protą, šįryt baigiu tuo įsitikinti iš miegmaišio kratydama smėlį.