sniege įspraustom pėdom
viskas dabar išskaičiuotina:
trylika dienų iki laukiamos vakarienės ir susitikimo su mylimom akim
dvi dienos iki išvažiavimo į mišką (vėl!)
trys dienos iki tol, kol išsiųstas laiškas pasieks adresatą
penki mėnesiai iki lemtingo žmogaus sugrįžimo iš užsienių. dažną naktį tai sapnuoju.
nežinia kiek laiko iki dar vieno grįžimo, nežinia kuriam laikui, tikriausiai ne visam, nežinia ar susitiksim šitam mažam mieste
ir dar kokia begalybė iki važinėjimo naktinėm gatvėm arba kokio nors svetimo miesto, tapusio savu
aaa. ir galbūt dėl to mokydamasi dienas skaičiuoti vakarus leidžiu spresdama matkę su visais jos nežinomaisiais.
vieninteliai mano nežinomieji - kaip ištverti tokią atkarpą laiko:
And if I should die before my time should come
Won't you bury my body out on the Highway 51
