naktinėjant pasiduodu visokiems garsams, kad nuplautų mano mintis ir galvą nuo dulkių,kuriomis aplipęs visas šis laikas. Atveriu protą ir langus į gatvę, tarsi išlankstytą iš permatomo popieriaus.
Štai aš - akistatoj su tikru klausos orgazmu ir savo apvaisintomis garsų ausimis -


(kylanti pučiamųjų banga nupusto mane tarsi smėlį nuo pačios kopos viršūnės.) - -


- vis dar įsitvėrusią į kvapą, kurį netikėtai atradau šiandienoj ir kurį laikau nelyginant pririštus grandinėmis šunis


dėl trumputės pojūčių ekstazės galėčiau likti čia ir nemiegoti visą naktį, iki tol, kol menkai atminčiai nepavyktų nieko atgaminti, budėti iki pat naktigonės