o tas žvaigždžių trikampis, matai? Iš dešinės atrodo kaip laivas, bet iš tikrųjų ten milžiniška kalėdų eglutė

 mano vasaros dangūs niekad nebuvo tokie žvaigždėti ir tokie girti, kaip per visą šį laiką nuo aštuntos. Nežinau, kiek savaičių prabėgo, kiek dienų, vargiai ir besuprantu, kuri šiandien. Tik žinau, kad dar liko daug kavos ir vyno išgert, daug žmonių pamatyt, daug juoktis ir daug taškų padėt į vietas.
tai padėk mane į vietą, į lentyną numeris DUTRYSDU.

Per parą jau du kartus teko liudyt, kaip mane Jis veda per gyvenimą, o dabar suprantu, kad kažkada imsiu ir nusirengsiu - papasakosiu viską, ką tik viena žinau. Ir juoksiuos daug, nes į viską eis žiūrėt kaip į meilės ir šūdo pamoką, labai juokingą, labai ironišką pamoką.

Jeigu tu nori, aš tau papasakosiu visą gyvenimą iki tavęs. Jeigu nori, pasakosiu tol, kol pradėsi manęs nekęst

 bet iš tiesų, visas šitas gyvenimas - kažkaip savo vietoj. Visuomet atsiduriu ten, kur labiausiai reikia, tada, kai labiausiai įmanoma kažką išgirst ir į širdį įsidėt. Net ir akmuo vietoj organo krūtinėj tampa kuo ir turi būt, bet reik pasiduot. Išeit, viską palikus, kartais padegt viską, ką turi. Ir kažkas keičias, kažkas trakšteli, kažkas dega kaip Sinickio kopos ir ąžuolynai.

in conclusion. Bus sunku tavo akis matyt, nes tu jau išbrauktas, kažkur paliktas lietuj ant svetimų kelių su svetimom, nenusėdusiom į plaukus dulkėm.

p.s. Ruduo Paryžiuj - nuostabuus