-kuri šiandien diena?-paklausčiau susitikus
kartais esu visiškai niekas. Tokia išjausta būsena, jog net nesijaučiu - po truputį tampu. Visose aplinkose, kurios kartojasi, visur, kur dar nebuvau, visur,-esu kas esu
niekas
ir jei pradingčiau, nebūtų kas ieško, tik mokykla negautų pinigų
ir pora žmonių verktų už visa, apie ką aš neverkiau.

aš tik šmėžuoju tarp žmonių ir su žmonėm kurie yra labai mylimi mano paklydusios savanaudės širdies. Jie klausosi lietaus priglaudę galvą prie sienos
leidžia glostyt plaukus
kviečia kurt romantiką ant kauko laiptų
ir myli mane, netgi nulį

o po to, po visada šiek tiek liūdnų šmėžiojimų, seka dar liūdnesni vakarai. tokie, kai klausaisi muzikos bene tyliai, nes už sienos miega dar viena mylima, ir kai labai noris kūkčiot
tyliai
ir švelniai tau į
ausies kriauklę
ir niekada niekada nenustot. Išraudot viską, kas jau ilgai bręsta kiekvienoj mano ląstelėj net ir
neprašytas

tokiais vakarais nesinori rašytii gerai. tik labai noris kūkčiot
tyliai. ir švelniai. tau į. ausies kriauklę


numegzkit man kas nors kepurę. mū