Viskas sutelpa į tas akis: žinojimas, kad viskas yra-buvo-bus gerai, ir kad aš stoviu šitam kely ant šitų bėgių, kurie veda į saulę ir tik ten, kur šilta, telpa ten visi rudens pasteliniai dangūs, nemigos, dainų nuotrupos iš mano lūpų ir jų juokas. Telpa viskas, net mažas mėlynas paukščiukas. Net pabirusios varnos virš pabirusio miesto, kuriame teka saulė ir šaltis kanda į skruostus.

 man rodos naktimis, kad pasaulis sukurtas, jog būtum laimingas