šiąnakt prognozavo pūgą. Nežinau, ar meteorologai; tikriausiai, jie nepastebėjo sniego sienų, slenkančių virš miesto. Tikriausiai, niekaip nesibaigiantys rašomi laiškai tavo pusėn atnešė jį.
   ir baltus stogus, visai be jokių kačių pėdsakų; ir apsnigtas šakas; ir ramybę. Viską tu atsitempei

 
atrodo labai nesuvokiama, kaip man užteks žodžių apie tave papasakoti; Iš kur reikės semti tiek tylos; Kur įsidėti sniegą, kai suknelė neturi kišenių; Tu juk amžiais buvai gyvesnis už visų žodynų turinius, nė neįtalpinamas -  tikras gyvsidabris.


Kartais norėtųsi tave, visą išsibarsčiusį po medines grindis, surinkti su duonos rieke ir nešiotis šalia širdies, tokį pavojingą sveikatai, ir svarbiausia, sveikam protui.




ir deja, šie miestai vis dar ir vadinasi, tik pabrėždami, kaip sunku su Tavimi būti - mano miestas ir Tavo miestas.