Nenumaniau, kad taip įsimylėjusiems žmonėms būna. Kad kartais labai labai ima važiuoti stogas, norisi tik atsisėsti pas jį laiptinėj lyjant ir kartu gerti kakavą// išplaukti valtimi naktį// deginti degtukus vieną po kito// skaityti į ausį tekstus// iš tiesų, tai veikti bet ką ir bet kur,jei su juo leistų kas nors būti.

Taip ir ilgėja sąrašas dalykų, kuriuos norėčiau vienam ar kitam brangiam žmogui prisipažinti, bet niekad nepasakau. Taip ir lieka tos istorijos garšvomis ir mėlynomis gėlytėmis apaugusiam sode už namo. Vienumoj, visas istorijas ištylint arba išniūniuojant, kai virš galvos slenka betoniniai liūties debesys, ir kai mano pačios viduj auga audra - tuoj tuoj prasiverš