postamentai

Taip ir noris išvažiuoti į kokį svetimą miestą, kur visą naktį pirmyn atgal važinėja metro, kur galima skaičiuoti milžiniškų namų degančius langus, žiūrėti, kaip su meile vyras apsikabina juodaodę moterį per pečius, moterį, kuri nesustodama juokiasi ir šypsosi pasauliui gražiais baltais dantimis.
Kur nors, kur būtų galima vidury nakties rasti keistą ir šiltą vietelę, kurioje nežymi grupė groja saksofonu-kontrabosu-akordionu. 

Valgyčiau vyšnias, ridenčiau jų kauliukus burnoj, daug rūkyčiau. Ir lytų, žinoma.
Ir jokios mėlynos liūdesio lapės nekąstų į pirštus prieš miegą.