neliko net balso pašaukti kad grįžtų
tyriausias ruduo
palydėt mylimą
į rytinį traukinį
ir žiūrėt kaip
jis nyksta
anapus
saulės žaizdro
stebėti ir jausti
kišenes tuštėjant
po vieną dylančius
regėjimus
sakinių pabaigas:
ačiū kad leidai tave pasapnuoti