neliko net balso pašaukti kad grįžtų


tyriausias ruduo
palydėt mylimą 
į rytinį traukinį
ir žiūrėt kaip 
jis nyksta
anapus
saulės žaizdro

stebėti ir jausti
kišenes tuštėjant

po vieną dylančius
regėjimus
sakinių pabaigas:
ačiū kad leidai tave pasapnuoti